Alergija arba kaip ją suvaldyt

Alergija tai mūsų civilizacijos rykštė, dabar kas trečias vaikas gimsta alergiškas, nors prieš kokius 50metų apie šią ligą beveik nieko niekas negirdėjo, ir tai baugina... Anksčiau mes daugiau laiko praleisdavom lauke, gamtoje, valgydavom daug vaisų, daržovių... o dabar be purškalo į nosį ir tablečių negalim apsieit :( Tai ir  pastūmėjo mane ieškoti atsakymų į neatsakytus klausymus ir gydymo alternatyvų. Juk daugumai yra pažįstama situacija, kai atėjus pas gydytoją su negalavimais, šis neįstengia įsigilinti į pacientą, o pradeda spėlioti, tai gal nuo to, ar nuo to, pradeda siuntinėti pas specialistus... O turtingesniems jau net iš anksto paruošti brangių preparatų receptai, kuriais gydytis reikia mėnesių mėnesius...

Alergiškumą skatina didėjantis aplinkos užterštumas, maisto produktų pramoninė gamyba, didėjantis medikamentų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, stresas, gyvenimas mieste. Pastebėta, kad miestiečiai yra alergiškesni negu kaimo gyventojai.

Bet būna ir taip, kad visi požymiai rodo į alergiją, bet jos neranda... Ją gali sukelti maisto priedai (pseudoalergenai), tai salicilatai, konservantai, natrio glutamatas, tartrazinas, sulfitai. Jie sukelia chemines, o ne alergines reakcijas organizme. Kai kuriems žmonėms gali sukelti astmos priepuolį. Jų pilna saldainiuose, cukraus vatoje, nealkoholiniuose/energiniuose gėrimuose, kukurūzų traškučiuose, dribsniuose, pyragų mišiniuose, pyragaičiuose, garstyčiose, sultinių kubeliuose, padažuose, gėrimų milteliuose, leduose, kramtomoje gumoje, aluje, vyne, kinų virtuvės patiekaluose, šampūnuose, rankų priežiūros priemonėse, antspaudų dažuose. Pasireiškus simptomams rekomenduojama laikytis dietos, kurioje mažai maisto priedų.
Dažniausiai slogą sukelia sieros dioksidas, benzoatas, geltonas dažas tarhazinas, skonį pagerinantis glutamatas, salicilatai.
Mažai pseudoalergenų turinti dieta: (adaptuota pagal Zuberbier T.)

Maisto produktai	Galima valgyti	Draudžiami
Pagrindiniai maisto produktai	Duoną, batoną be konservantų, bulves, ryžius, neapdorotus grūdinius, rupių kvietinių miltų makaronus (be kiaušinio), ryžių paplotėlius.	Visi kiti maisto produktai (pvz. makaronai su kiaušiniu, pyragaičiai, bulvių traškučiai ir kt.).
Riebalai	Sviestas, augaliniai aliejai	Margarinas, majonezas ir visi kiti riebalai
Pieno produktai	Šviežias pienas, kefyras, rūgpienis, šviežia grietinėlė, varškė, natūralus jogurtas, varškės sūris.	Fermentinis sūris ir visi kiti riebalai
Gyvulinės kilmės maisto produktai	Šviežia mėsa, malta mėsa be prieskonių	Kiaušiniai, žuvis, jūros gėrybės, mėsa, apdorota su prieskoniais, rūkyti mėsos gaminiai su soja
Daržovės	Visos daržovės, išskyrus draudžiamas: bulvės, morkos, salotos, cukinijos, kopūstai, brokoliai, šparagai, kininiai kopūstai.	Artišokai, žirneliai, grybai, rabarbarai, špinatai, pomidorai ir pomidorų produktai, alyvuogės, paprika.
Vaisiai	Jokių vaisių!	Visų rūšių vaisių, džiovinti vaisiai, riešutai, vaisių sultys
Prieskoniai	Druska, cukrus, porai, svogūnai, česnakų laiškai.	Česnakų šakniavaisiai, prieskoniniai augalai.
Saldumynai	Jokių saldumynų	Draudžiami visi, net kramtomoji guma
Gėrimai	Pienas, mineralinis vanduo, kava, juoda arbata	Alus, vynas, kiti alkoholiniai gėrimai, žolių arbatos
Kiti	Sviestas, medus (jei nenustatyta alergija žiedadulkėms)	Uogienės, marmeladai, džemai ir kt.

Venkite alergiją sukeliančių maisto produktų, prirūkytų patalpų, stenkitės būti gerai vėdinamose ar ventiliuojamose patalpose. Jei turit alergiją gyvūnams, stenkitės jų vengti. Jei jautrus dulkėms, išvaikyt namus nuo kilimų/kiliminių dangų, patalynės su pūkais, minkštu žaislų, sausų puokščių, stenkitės nešiot tik natūralaus pluošto audinius(tik atsargiai reikia su vilna).

Natūralios medicinos požiūriu, alergija - tai tokia organizmo būklė, kai organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Labai sudomino folio metodas, kuris remiasi tūkstančių metų patirtį turinčios kinų medicinos žiniomis, reikia vartot folio rūgštį, o tai reiškia špinatus, petražolės, salotų lapus ir kitas žalialapės daržovės; saldžius pipirus, pomidorus, kriaušės, kopūstus.

Šio metodu galima nustatyti, kurios organizmo grandies veikla sutriko, dažniausiai tai nebūna pati oda ar kvėpavimo takai. Nustačius silpniausią organizmo grandį, ją galima sustiprinti homeopatiniais ir kitais natūraliais vaistais. Gydymo tikslas - ne trumpalaikis simptomo panaikinimas, o ligos gydymas iš esmės, siekiant, kad ji ateityje lengvėtų ir nebesikartotų.

Rekomenduojamas organizmo grūdinimas ir stiprinimas, stipresniam kūnui lengviau kovot.

Dar ir gamtoje galima rast sau tinkantį pagalbininką. Įvairios žolelės gali palengvinti simptomus, kaip ir padėti išvengti arba apmalšinti alergiją, o be to ir sustiprinti imunitetą.

Esant alergijai,  augalus ir augalinius preparatus reikia rinkt atsargiai, nenaudot  jei esat tam produktui/augalui alergiški, neperdozuoti, nes ir arbatėlės yra vaistai, ir kas 2-3 sav. augalus reikia keist.

Nors pajusti natūralių priemonių poveikiui dažniausiai reikia daugiau laiko nei vartojant tabletes, bet išbandyt, manau verta.

Dilgėlė. Šis augalas nuo senų laikų žinomas savo savybėmis, padedančiomis gydyti ir palengvinti sezoninę alergiją. Labai naudingos dilgelių arbatos.

Medus. Jis stimuliuoja organizmą gaminti antikūnius prieš įvairius alergenus. Tačiau labai svarbu naudoti natūralų medų, kurį bitės surenka iš Jus supančios aplinkos ir augalų. Tokiu būdu organizmas gauna konkrečius alergenus, prieš kuriuos ir gamina antikūnius. Kasdien valgant tokį medų su duona, sūriu, agurku ar įsidedant jo į arbatą, galima perspėti alergijos protrūkius.

 Eukaliptas. Tai viena geriausių natūralių alergijos gydymo priemonių, dažnai naudojama ir peršalus. Eukaliptas pasižymi baktericidinėmis savybėmis, o taip pat tuo pačiu metu stimuliuoja ir imuninę sistemą. Be to jis atlaisvina užsikimšusius kvėpavimo takus, skystina nosies išskyras, gleives. Ypač gerai veikia eteriniai eukalipto aliejai naudojami inhaliacijoms.

Raudonasis dobilas. Naudojamas arbatų pavidalu kaip tradicinis vaistas nuo astmos priepuolių. Kadangi alergijos dažnai išprovokuoja astmos priepuolius, tai raudonojo dobilo arbatos tinkamos ir sergant alergija.

Ežiuolė (Echinacea). Gerai ištyrinėtas augalas, kurio imuninę sistemą stimuliuojančios savybės yra patvirtintos daugybe įvairių tyrimų. Ežiuolės preparatai aktyvina T limfocitų cirkuliavimą kraujyje, o tai užtikrina gerą imuninį atsaką, kuris yra susijęs ir su alergijomis.

Česnakas. Tai augalas nuo senų laikų žinomas dėl savo baktericidinių savybių. Jis taip pat pasižymi imuninę sistemą stimuliuojančiu poveikiu, todėl gali būti naudingas alergiškiems asmenims. Bet česnaką atsargiai ir tik pasikonsultavę su savo gydytojais turėtų vartoti žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar turintys padidintą cukraus kiekį kraujyje.

Liucerna. Manoma, kad ji palengvina šienligės simptomus, tokius kaip perštinti ir bėganti nosis, čiaudulys. Liucerna ramina nervų ir imunines sistemas, o tai savo ruožtu padeda sušvelninti nemalonius pojūčius, sukeltus alergijos.

 Obuolių vyno actas. Jis turtingas vitaminais A, E, B1, B2, B6, jame gausu kalio, magnio, kalcio. Obuolių vyno actas pasižymi gydančiomis savybėmis, palengvina kvėpavimo takų, sinusų uždegimus, o taip pat ir alerginės slogos simptomus, sumažina nosies išskyrų.

Saldymedžio šaknis. Saldymedžio šaknies milteliai nuo senų laikų naudojami kaip vaistas nuo kosulio. Net ir šiais laikais jie dedami į daugelį sirupų nuo kosulio. Saldymedį atsargiai turėtų vartoti asmenys su padidintu kraujospūdžiu.

Erškėtuogės. Tai rožių šeimos augalo brandinami rausvi vaisiai, vienas gausiausių natūralaus vitamino C šaltinių. Dėl šios savybės erškėtuogės stimuliuoja imuninę sistemą ir taip padeda išvengti alergijų.

Islandinė kerpena. Tai samana, auganti ekologiškai švariose vietose, pušynuose ir nykstanti esant dideliam oro užterštumui. Islandinė kerpena palengvina peršalimo ir gripo eigą, o taip pat ir visus kitus įvairius viršutinių kvėpavimo takų simptomus. Jos sudėtyje esantis kalio chloridas sumažina nosies užgulimą bei kosulį.

O dabar keletą išbandytų receptų(kuriuos su laikų pildysiu) kaip apramint ir suvaldyt alergiją.

Kasmet kai paūmėja šienligė, 2-3 savaites prieš alergizuojančių augalų žydėjimą pradedu gert tokius nuovirus:

1 v.š. vieno iš toliau nurodytų augalų mišinių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palaukite, kol atvės, perkoškite. Vartokite po 1/3-1/2 stiklinės 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.

1. Sumaišykite po 30 g kraujažolės žolės bei erškėtuogių ir po 10 gramų apynių spurgų, ženšenio šaknų bei mėtos lapų.
2. Sumaišykite po lygiai apynių spurgų, lakišiaus bei notrelės žolės, žemuogių, beržo bei graikinio riešutmedžio lapų, juodojo šeivamedžio žiedų ir rudmenės šaknų bei šakniastiebių.

 Visas šias žoleles galima rast vaistažolių vaistinėje (Vilniuje Pelesos g. Širdažolė vaistinėje).  

Šaltiniai alergija.info, sveikata.info, sveikas.lt